fbpx

Gera vieta niekada nebus tuščia!

Vaikščiodami po parką tikriausiai jau spėjote atkreipti dėmesį į senus medžius ir pastebėjote juose daugybę įvairių ertmių – uoksų ir drevių. Ar susimąstėte kaip jos atsirado?

Uoksas – geninių paukščių iškapota ertmė medyje. Geniniai paukščiai, puikūs statybininkai, per sezoną iškala 5-7 uoksas tačiau perėjimui užimą tik vieną. Apvalias uoksas medžiuose iškala geniai, o ovalo formos landas – meletos. Uoksose įsikuria įvairūs paukščai (geniai, žalvarniai, kukučiai, čiurliai, kai kurios pelėdos, zylės, varnėnai, raudonuodegės, kuosos, žvirbliai, musinukės, bukučiai) šikšnosparniai, pelės, voverės ir kiti gyvūnai.

Drevė – tuščia ertmė, susidariusi medžio kamiene ar tarp šakų. Daugiausia susidaro senuose ar negyvuose įvairių rūšių medžiuose. Drevė susidaro dėl natūralių fiziologinių krūvių, tenkančių medžio šerdžiai. Drevės gali susidaryti dėl lietaus, ugnies, vėjo, karščio, perkūnijos poveikio, taip pat dėl vabzdžių, grybų, bakterijų veiklos. Taip pat drevės neretai susidaro tose vietose, kur seniau buvo, bet nukrito senų medžių šakos. Dreves dažnai pagilina ir išplečia juose apsigyvenę gyvūnai.

Tiek uoksos, tiek drevės, bėgant laikui keičiasi – ermė nuolat didėja, dėl grybų ir bakterijų sukelto puvimo, bei juose apsigyvenusių gyvūnų veiklos. Didėjant ertmei smulkesni gyventojai išsikelia į naujas uoksas, o jų vietą užima stambesni naujakuriai. Per daugybę metų ertmė tiek išdidėja, kad medis neatlaikęs stipraus vėjo lužta. Atminkite, gera vieta gamtoje – niekada nebus tuščia! Todėl saugokime senus drevėtus ir uksuotus medžius.