fbpx

Antalieptės parko tvenkinių naujakuriai – kūmutė ir tritonas!

Vandens telkiniai yra neatsiejama istorinių parkų kraštovaizdžio dalis, teikianti ne tik estetinės vertės, bet ir prieglobstį vandens paukščiams, varliagyviams bei įvairiems bestuburiams. Biologinei įvairovei išsaugoti skirtos kūdros yra mažesnės, seklios, įrengtos mažiau žmonių lankomose parko vietose.

Varliagyviai yra itin svarbi gamtos dalis, tačiau net trečdaliui jų rūšių pasaulio mastu gresia išnykimas. Lietuvoje gyvena 13 varliagyvių rūšių, iš kurių net 5 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Pagrindinė varliagyvių nykimo priežastis – jiems tinkamų buveinių trūkumas. Varliagyviams veistis reikalingos medžiais neapaugusios, seklios ir greitai įšylančios kūdros, kuriose nebūtų plėšrių žuvų, galinčių suėsti varliagyvių buožgalvius. Tinkamai įrengtose kūdrose įsikuria ne tik mažosios (Pelophylax lessonae) ir didžiosios kūdrinės (Pelophylax esculentus) bei pievinės varlės (Rana temporaria), bet ir saugomos žaliosios ir nendrinės rupūžės (Bufotes viridis, Epidalea calamita) kiek retesnės česnakės (Pelobates luscus).

Antalieptės parko kūdrose įsikūrė uodegotieji varliagyviai – paprastieji tritonai (Lissotriton vulgaris) ir saugomi skiauterėtieji tritonai (Triturus cristatus) – kurie panašūs į nedielius pasakų drakonus. Atkūrus parke kūdras čia įsiveisė ir Europos mastu saugomo raudonpilvės kūmutės (Bombina bombina), kurios įšilus kūdroms iki liepos vidurio kelią įspūdingus koncertus. Jų balsai primena skudučius.